Akordeono virtuozas Martynas Levickis kartu su Vilniaus miesto ansambliu „Mikroorkéstra“ kviečia drauge nerti į tikrą baltiškąją pasaką.

Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto koncerto programos akcentas – kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės kūrinio „Savęsp“ premjera Lietuvoje. Veržlumu alsuojanti akordeono ir styginių orkestro kuriama priešprieša atspindi tautos ir valstybės jaunystę, gražiausius Lietuvos istorinius išgyvenimus ir kovą dėl laisvės.

Koncertas taip pat pažymės kasmetinio festivalio „Akordeono muzikos savaitė“ pradžią. Tapkite istoriškai svarbaus ir ryškaus renginio dalimi.

Meistriškai valdyti instrumentą gali ne tik brandaus amžiaus muzikantai. Puikus to pavyzdys – trylikametis akordeonistas Jonas Vozbutas.

Mokytis groti šiuo instrumentu jis pradėjo septynerių, tačiau berniuko pasiekimai iš tiesų nevaikiški: grodamas šeštus metus, Jonas jau spėjo tapti 24 tarptautinių ir 4 respublikinių konkursų laureatu ir prizininku tiek solo, tiek ansamblių kategorijose. Stropusis mokinys savo darbo rezultatais dalijosi su įvairių pasaulio šalių konkursų lankytojais ir klausytojais.

Šįkart Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ bei Mažeikių Rotary klubo globotinis ruošiasi ypatingam pasirodymui – „Akordeono muzikos savaitės“ metu Jonas Vozbutas surengs savo pirmąjį solinį rečitalį, todėl šis jaunojo muzikanto simbolinis įvykis įsirėš ne tik į Jono, bet ir į būsimų klausytojų atmintį ir širdis.

Ko reikalauja tobulas akordeono atlikimas? Muzikalumo, jausmingumo ir autentiškumo! Šiuo šūkiu vadovaujasi akordeonistas Guillaume Merall, kurio neblėstanti aistra muzikai kaskart atskleidžia subtiliausias akordeono galimybes.

Prancūzo talentą puikiai įvertino vienas žymiausių akordeono pedagogų Owen Murray, teigdamas, jog Guillaume technika turi didžiulį potencialą ir ateities perspektyvą. Neišgirsti jo koncertuojant Vilniuje būtų didelis praradimas.

Jautri ir emocinga Franck Angelis muzika, rafinuotas prancūziškas stilius bei meistriškai valdomas instrumentas – Jūsų laukia svajingas ir lyrinis vakaras.

„Ne viskas, pradėta pokšto vardan, virsta tikru pokštu“, – teigia Tristan Clarke ir Joe Buono duetas, susikūręs atsitiktinai ir virtęs tikru pasauliniu fenomenu.

Amerikiečiai vaikinai tūkstantines klausytojų minias visame pasaulyje pavergė meistrišku melodikos valdymu. Profesionalų muzikinį išsilavinimą turintys draugai išbandė ir gatvės muzikantų kelią. Tačiau tikrasis pokštas įvyko tuomet, kai internete patalpinta ištrauka iš baleto „Šventasis pavasaris“ vos per vieną dieną susilaukė daugiau kaip 1,5 mln. peržiūrų. Duetą užklupo staigus dėmesys ir pripažinimas.

Koncertai drauge su Atlantos simfoniniu orkestru, pasirodymai populiariame „The Gong Show“ ir „America’s Got Talent“ – tai tik kelios priežastys dėl kurių „The Melodica Men“ yra tokie mylimi. Jų programoje puikuojasi pažįstamų kūrinių aranžuotės – nuo W. A. Mozart „Turkų maršo“ iki „Karibų piratų“ ar „Žvaigdžių karų“ žymiausių melodijų.

Iš už Atlanto atkeliaujantis duetas „Akordeono muzikos savaitei“ ruošia specialią programą, kurioje pažada atskleisti netikėčiausias melodikos galimybes ir nustebinti Lietuvos klausytoją.

Ar galima lietuvišką turgų paversti Lotynų Amerikos muzikine aikštele? Tikrai taip, jei šio reikalo imasi karštieji lietuvaičiai „Parranda Polar“.

Iš kelionių po pasaulį įkvėpimo besisemianti trijulė, puikiai įvaldė autentišką kumbijos sąskambių meną. Tai tradicinė kolumbiečių kaimo muzika, itin populiari ir Meksikoje.

Kartais tik akordeonu, šluotelėmis ir dainomis atliekama muzika užkuria neįtikėtinas linksmybes ir žada vieną originaliausių vakarėlių Vilniaus Halės turgavietėje.

Lotynų Amerikos muzika – tai tik tango? Senas ir nuobodus mitas! Kuo alsuoja šis kraštas atskleisti pasiryžę bandoneonininkas ir pianistas Claudio Constantini kartu su gitaros virtuozu Rafael Aguirre.

Europos klausytojų širdis užkariaujančio dueto programoje atsispindi aistra populiariems muzikos žanrams ir jų variacijoms – klasikinius jazz’o ritmus staiga keičia „fusion“ stiliaus gaida, o netikėti įsiveržimai į ispaniškąjį repertuarą tiesiog neleidžia sėdėti vietoje.

Kontrastingų stilių labirintas, kuriame susitinka paslaptinga gitara ir aikštingoji bandonija – ar regėjot patrauklesnį duetą?